Bə mətni dəvarde

Vikipedija:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr

Сy Vikipedija
Ym səhifədə ko dəvom kardedə.
Taryxədə ymružnə ruž arxiv
JanvarFevralMartAprelMajIjunIjulAvgustSentjabrOktjabrNojabrDekabr

Odəmi ofəje
Odəmi ofəje

1 nojabr

  • 1512Mikelančelo cy Sistina Kappelli boni de naxšon dəroste bə odəmon nišon kardyše (šikilədə).
  • 1612 — Dyminə xəlǧə ləšǧər cy Kitaj-šəhəriku poljək-litovə interventon beǧandyše.
  • 1755 — vej zumandə buməlarzə 100 000 portugaləvyžon kyštyše u Lissaboni ryžnijə holədə ogətyše.
  • 1954AIŠ-ədə bo həvate vadoə be dynjoədə iminə təmomin tranzistorə rədio.
  • 1962 — iminə kosmikə pərə apparat bə Marsi bino kardyše — sovetə AMS «Mars-1».
  • 2005 — cy Vikixəbəron urusə ǧysm obəj.


Dijəkə


MKS-1
MKS-1

2 nojabr

  • 1570 — katastrofikə ovajz da həzo hollandyžon bardyše Kobəsonə dyjoədə.
  • 1721 — Ništadti sulhi dəbaste dəvonijejədə Senat bə I Pjotri imperator tituli doše.
  • 1917 — Britanijə imperijə rəsmi holədə dastək doše Filistimədə jahudijon kišvəri bərpo karde idejə.
  • 1947 — millioner Hovard Hjuzi pərəj taryxədə ən dyždə pərə kulosədə.
  • 1955 — žurnal «Billbord» iminə kərə AIŠi sa gylə ən cokə mahne sijohi edaštyše — Billboard Hot 100.
  • 1988 — amerikə Interneti ko iminə domə mely dəbastyše — Morrisə mely.
  • 1992Kobəsonə Osetijadə u Ingušetijədə xətoə hol elon kardə byə.
  • 2000 — iminə kosmonavton (šikilədə) Bejnəlxəlǧə kosmikə mandəčoədə (MKS).


Dijəkə


Lajka
Lajka

3 nojabr

  • 1812 — Otecestvennaja čang: fyrəngižon dəboxtəjn Vəzmə tono.
  • 1905Finlandijə muxtarijət bərpo be cy Urusijətə imperijə dylədə.
  • 1906 — SOS signal fəlokəti umumijə signal be bo rədio-əliǧə dyjoədə.
  • 1928Tyrkijə cy ərəbi bə latynə əlifbo ovašte.
  • 1954 — bə kino cy Godzilla iminə film beše.
  • 1957 — bə kosmos sypə Lajka vyǧandə be (šikilədə).
  • 1986Livani žurnalədə məlumot beše ki AIŠ nijoni bə Iron avžor vyǧandə be.


Dijəkə


AIŠi prezident Barak Obama
AIŠi prezident Barak Obama

4 nojabr

  • 1737 — dynjo ən kanə opera teətr «San-Karlo» obəj.
  • 1794 — Aleksandr Suvorov inǧylobə Varšava hyčum karde bino kardyše.
  • 1890Londoni metroədə dynjoədə iminə kərə i gylə rijə bə elektriki ǧyvvə ovašte.
  • 1922 — Hovard Karter Misirədə cy faraon Tutanxamoni ǧəbi pəjdo kardyše.
  • 1956 — Georgij Žukov inǧylobə Budapešti hyčum karde bino kardyše.
  • 1979Tehroni tələbon bə AIŠi səforəti dəšin u 65 kəs amerikavyžon bə əsir gətyšone.
  • 2008 — AIŠI prezidenti vyžynədə Barak Obama ǧalib oməj.


Dijəkə


Vindzori ǧələdə Gaj Foksi šəv (1776)
Vindzori ǧələdə Gaj Foksi šəv (1776)

5 nojabr


Dijəkə


Linkolni dim Rašmori bandisə
Linkolni dim Rašmori bandisə

6 nojabr

  • 1736 — Mixail Lomonosov bə Marburgi universiteti ǧəbul be.
  • 1860 — Avraam Linkoln (šikilədə) respublikanə partijəku cy AIŠi iminə prezident vyžnijə be.
  • 1913 — Nyso Afrikədə Mahatma Gandi həbs kardə be.
  • 1918 — Galisijədə sovet respublikə edaštə be.
  • 1943 — Dnepri gornə čang: Syə ləšǧər Kijevi ozod kardyše.


Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 7 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 8 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 9 Dijəkə


Dajmleri veləsiped
Dajmleri veləsiped

10 nojabr

  • 1444 — Varna čang — «oxonə xacpərəstə šemon» dəboxte.
  • 1871 — žurnalist Genri Stenli Učičədə gin byə David Livingstoni pəjdo kardyše.
  • 1885 — Dajmleri cuə veləsipedi de motori dəvinə kardə rome (motosikli oxšəš doə) (šikilədə).
  • 1942 — Almanijə ləšǧər bə Viši Fyrəngystoni dəšin.
  • 1958 — bə Smitsoni institut abijə briljant vyǧandyšone.
  • 1975Ikardə byə Milləton Təškiloti Jolə Assamblejə 3379 rezolusijə ǧəbul kardyše, kom sionizmi bə rasizmi bərobər kardyše.
  • 1983 — Bill Gejts cy Windows iminə versijə edaštyše.


Dijəkə


Jann Sobesi Xotinədə
Jann Sobesi Xotinədə

11 nojabr

  • 1480 — Ugra rujədə čang, mongolə-tatarə ibemon vylo be.
  • 1502 — Kolumb Martinika ləpəki okardyše.
  • 1673 — Xotini čangədə (šikilədə) III Jan Sobesi ovandin Semenovic raketa oko doše.
  • 1837 — iminə osynə ro ko karde bino kardyše cy Sankt-Peterbug u Tsarskoje Selo mijono.
  • 1864 — general Šerman hykm doše ki Atlanta sutvone.
  • 1918Iminə Dynjo čangi orəxəj.


Dijəkə


Guadalkanliro dyjojə čang
Guadalkanliro dyjojə čang

12 nojabr

  • 930 — dynjoədə ən ǧədimə parlament soxtə byə — islandijə alting.
  • 1868 — Letem Kristofer Šoulz Viskonsiniku cap kardə mašinkə patent kardyše.
  • 1927 — Lev Tortskij cy kompartijəku beǧandə byə.
  • 1941 — Syə ləšǧər iminə kərə fyrsəkəson bə dəbijə almanijə ləšǧəri hučum kardejro oko doše.
  • 1942 — Guadalkanali tono dyjojə čang bino be (šikilədə).
  • 1944 — Britanijə Həvoə ləšǧər məxsusə «Tolboj» bomb oko doše u almanyžə «Tirpits» linkori ǧərǧ kardyše.
  • 1982Leonid Brežnevi marde bəpeštə TSK KPSS Jolə sekretar Jurij Andropov vyžnijə be.


Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 13 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 14 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 15 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 16 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 17 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 18 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 19 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 20 Dijəkə


Sipi səpe sy
Sipi səpe sy

21 nojabr

  • 1620 — Plimuti kolonijə bino: pyəon-piligrimon Majflauri myǧovilə dəbstyšone.
  • 1764 — II Jekaterina Malorosijədə getmanəti ləǧv kardyše.
  • 1877 — Tomas Edison fonografi soxtejro edaštyše.
  • 1887 — Šerlok Holmsi barədə iminə əsər cap be (šikilədə).
  • 1902Kolumbijədə 1000 ružinə šəhrvandə dave orəxəj.
  • 1920Dublinədə xuninə išəmbə.
  • 1953Londoni təbiətšynosəti Muzej cy piltdaunə odəmi ǧəfə pesoxtəjn ǧəbul kardyše.
  • 1980 — texnogenə ǧəzo gornə Pener istil Luizianədə su be.


Dijəkə


«Katti Sark»
«Katti Sark»

22 nojabr

  • 1869 — Dambartonədə bə ov vadoə byə «Katti Sark» gəšti (šikilədə).
  • 1906 — Pjotr Srolypini agrarə reformə bino be.
  • 1909 — Orvil u Uilber Rajt byvon iminə aeroplan soxtejro təškilot okardyšone.
  • 1928 — Gran-operədə iminə kərə cy Raveli «Bolero» hənək kardyšone.
  • 1963Dallasədə Čon Kennedi kyštyšone.
  • 1986 — dynjo taryxədə ən čyvonə boksəvonə cempion gonə gonijədə Majk Tajson be.
  • 1995 — bə prokat beše iminə purəmetražə film kom təmom kompjuterədə soxtə be.
  • 2005Angela Merkel iminə žen be ki cy Almanijə hukuməti jol mande.


Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 23 Dijəkə


Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 24 Dijəkə


The Band
The Band

25 nojabr

  • 1120 — La-Manšədə «Sipijə gəšti» təsəj.
  • 1177 — Monžizari tono cy Səlahədini u Ierusalimi kralati mijono čang.
  • 1795Polša oxonə kral taxtiku imtino kardyše.
  • 1867Alfred Nobel dinamiti patent kardyše.
  • 1947 — «Syə xəto»: da gylə hollivudə ssenariston bə «sijo sijohi» dəmandə bin.
  • 1970Japonijə ənyvyšt Jukio Misima čəmijətədə xarakiri kardyše.
  • 1976 — amerikə rok-dastə The Band oxonə kosert (šikilədə).
  • 1986Bəhrejn de gitə de Fahdi pardi ičo kardə be.


Dijəkə


II Nikolaj vəjə
II Nikolaj vəjə

26 nojabr


Dijəkə


Bolgarijə zəminon ovaxtə xəritə Iminə Dynjo čangi bəpeštə
Bolgarijə zəminon ovaxtə xəritə Iminə Dynjo čangi bəpeštə

27 nojabr

  • 1095 — II Urban Klermoni jyǧnəǧədə Iminə xacpərəstə šemoni edaštyše.
  • 1815 — I Aleksandr bə poljakon konstitusijə baxšəše.
  • 1895Alfred Nobel yštə həmmə pulon vəsjət kardyše bə Nobeli premijə fondi vyǧande.
  • 1896 — Rihard Štraus simfonik poem «Žygo Zərdušt votəše» edaštyše bə almanijəvyžon.
  • 1919 — Neulli myǧovilə cy Bolgaristan zəminonku daminə hissə pegətyše (šikilədə).
  • 2001 — «Habbl» teleskop Osiris planetədə hidrogenə atmosferə pəjdo kardyše.
  • 2004 — II Ioann Pavel bə pravoslavon cy Ioann Zlatousti u Grigorij Bogoslovi məjti ogyrdyniše.
  • 2005 — Amjenədə cy dimi ovaxte iminə əməljot dəvarde.


Dijəkə


Uspenijə kilsə
Uspenijə kilsə

28 nojabr

  • 1660 — Kristofer Ren, Robert Bojl u hənijən 10 gylə alimon Londoni kraləti čəmjəti soxtyšone.
  • 1789 — doktor Giloten Təškil kardə jyǧnəǧədə cy gilotini mexaxinsmi nišon kardyše.
  • 1811 — Lejpsigədə iminə kərə cy Betxoveni fortepianə «Imperator» konsert nišon kardə be.
  • 1919 — Nensi Astor ženonədə iminə odəm be ki bə britanijə parlament deputat vyžnijə be.
  • 1935 — Mossovet ǧəror bekardyše ki Uspenijə kilsə vylo karde (šikilədə).
  • 1943 — Teheranədə Hitleri əlejh koalisijə sərdoron konferensijə obəj.


Dijəkə


Bovejədə jolə kilsə
Bovejədə jolə kilsə

29 nojabr

  • 1284 — Bovejədə notəmomə hotikə jolə kilsə ryžijəj (šikilədə).
  • 1830 — Nojabrə usjon: Konstantin Pavlovic urusijə ləšǧəri cy Varšavaku bekardyše.
  • 1890 — cy Japonijə parlament bə iminə ičlos gyrdə be.
  • 1929 — aviator Ricard Berd taryxədə iminə kərə cy Nyso gutbi səpe pərəj.
  • 1932 — sovetə-fyrəngystonə hyčum nykardə myǧovilə dəbastyšone.
  • 1947Ikardə byə Milləton Təškilot Jolə Assamblejə Fələstini čo karde bə jahudijon u ərəbon kišvəron plani ǧəbul kardyše.
  • 1972 — bi həvate iminə videohənəki dəǧandyšone — Pong.


Dijəkə


Sinopi čang
Sinopi čang

30 nojabr

  • 1700 — Kobəsonə davejədə Narvədə čang.
  • 1786 — toskanə hertsog I Pjetro Leopoldo iminə Avropə podšo be ki yštə kišvərədə mardə čəzo ohaštyše.
  • 1807 — fyrəngystonə ləšǧər de Žuno sərdorəti bə Lissabon dəšin.
  • 1853 — Krymi dave bino be: Urusijəti flot bə Tyrkijə eskadrə hyčum kardyše Sinopi limanədə (šikilədə).
  • 1939 — 1939—1940 soron sovetə-finlandijə dave bino be.
  • 1979 — Pink Floyd yštə The Wall albomi vadoše.
  • 1982 — musiǧi taryxədə ən cok həvatə byə albom beše: Majkl Čeksoni Thriller.
  • 2002 — Aleksandr Dumə aston sənibəton dəkandə bin Panteonədə.


Dijəkə


Taryxədə ymružnə ruž arxiv
JanvarFevralMartAprelMajIjunIjulAvgustSentjabrOktjabrNojabrDekabr