Vikipedija:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr
Vində tispir
![]() |
![]() |

1 nojabr
- 1512 — Mikelančelo cy Sistina Kappelli boni de naxšon dəroste bə odəmon nišon kardyše (šikilədə).
- 1612 — Dyminə xəlǧə ləšǧər cy Kitaj-šəhəriku poljək-litovə interventon beǧandyše.
- 1755 — vej zumandə buməlarzə 100 000 portugaləvyžon kyštyše u Lissaboni ryžnijə holədə ogətyše.
- 1954 — AIŠ-ədə bo həvate vadoə be dynjoədə iminə təmomin tranzistorə rədio.
- 1962 — iminə kosmikə pərə apparat bə Marsi bino kardyše — sovetə AMS «Mars-1».
- 2005 — cy Vikixəbəron urusə ǧysm obəj.

2 nojabr
- 1570 — katastrofikə ovajz da həzo hollandyžon bardyše Kobəsonə dyjoədə.
- 1721 — Ništadti sulhi dəbaste dəvonijejədə Senat bə I Pjotri imperator tituli doše.
- 1917 — Britanijə imperijə rəsmi holədə dastək doše Filistimədə jahudijon kišvəri bərpo karde idejə.
- 1947 — millioner Hovard Hjuzi pərəj taryxədə ən dyždə pərə kulosədə.
- 1955 — žurnal «Billbord» iminə kərə AIŠi sa gylə ən cokə mahne sijohi edaštyše — Billboard Hot 100.
- 1988 — amerikə Interneti ko iminə domə mely dəbastyše — Morrisə mely.
- 1992 — Kobəsonə Osetijadə u Ingušetijədə xətoə hol elon kardə byə.
- 2000 — iminə kosmonavton (šikilədə) Bejnəlxəlǧə kosmikə mandəčoədə (MKS).

3 nojabr
- 1812 — Otecestvennaja čang: fyrəngižon dəboxtəjn Vəzmə tono.
- 1905 — Finlandijə muxtarijət bərpo be cy Urusijətə imperijə dylədə.
- 1906 — SOS signal fəlokəti umumijə signal be bo rədio-əliǧə dyjoədə.
- 1928 — Tyrkijə cy ərəbi bə latynə əlifbo ovašte.
- 1954 — bə kino cy Godzilla iminə film beše.
- 1957 — bə kosmos sypə Lajka vyǧandə be (šikilədə).
- 1986 — Livani žurnalədə məlumot beše ki AIŠ nijoni bə Iron avžor vyǧandə be.

4 nojabr
- 1737 — dynjo ən kanə opera teətr «San-Karlo» obəj.
- 1794 — Aleksandr Suvorov inǧylobə Varšava hyčum karde bino kardyše.
- 1890 — Londoni metroədə dynjoədə iminə kərə i gylə rijə bə elektriki ǧyvvə ovašte.
- 1922 — Hovard Karter Misirədə cy faraon Tutanxamoni ǧəbi pəjdo kardyše.
- 1956 — Georgij Žukov inǧylobə Budapešti hyčum karde bino kardyše.
- 1979 — Tehroni tələbon bə AIŠi səforəti dəšin u 65 kəs amerikavyžon bə əsir gətyšone.
- 2008 — AIŠI prezidenti vyžynədə Barak Obama ǧalib oməj.

5 nojabr
- 1605 — Gaj Foksi šəv (šikilədə): Boruti ǧəsd Ingiltərədə.
- 1813 — Urusijəti u Ironi mijono Gulistani myǧovilə dəbastə be.
- 1838 — Mijonamerikanə Federasijə vylo be bino be.
- 1914 — Dyždə Britanijə Kipri anneksijə kardyše.
- 2006 — Iragi diktator Səddam Husejn bə marde čəzo məhkum kardə be.

6 nojabr
- 1736 — Mixail Lomonosov bə Marburgi universiteti ǧəbul be.
- 1860 — Avraam Linkoln (šikilədə) respublikanə partijəku cy AIŠi iminə prezident vyžnijə be.
- 1913 — Nyso Afrikədə Mahatma Gandi həbs kardə be.
- 1918 — Galisijədə sovet respublikə edaštə be.
- 1943 — Dnepri gornə čang: Syə ləšǧər Kijevi ozod kardyše.
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 7 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 8 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 9 Dijəkə

10 nojabr
- 1444 — Varna čang — «oxonə xacpərəstə šemon» dəboxte.
- 1871 — žurnalist Genri Stenli Učičədə gin byə David Livingstoni pəjdo kardyše.
- 1885 — Dajmleri cuə veləsipedi de motori dəvinə kardə rome (motosikli oxšəš doə) (šikilədə).
- 1942 — Almanijə ləšǧər bə Viši Fyrəngystoni dəšin.
- 1958 — bə Smitsoni institut abijə briljant vyǧandyšone.
- 1975 — Ikardə byə Milləton Təškiloti Jolə Assamblejə 3379 rezolusijə ǧəbul kardyše, kom sionizmi bə rasizmi bərobər kardyše.
- 1983 — Bill Gejts cy Windows iminə versijə edaštyše.
11 nojabr
- 1480 — Ugra rujədə čang, mongolə-tatarə ibemon vylo be.
- 1502 — Kolumb Martinika ləpəki okardyše.
- 1673 — Xotini čangədə (šikilədə) III Jan Sobesi ovandin Semenovic raketa oko doše.
- 1837 — iminə osynə ro ko karde bino kardyše cy Sankt-Peterbug u Tsarskoje Selo mijono.
- 1864 — general Šerman hykm doše ki Atlanta sutvone.
- 1918 — Iminə Dynjo čangi orəxəj.

12 nojabr
- 930 — dynjoədə ən ǧədimə parlament soxtə byə — islandijə alting.
- 1868 — Letem Kristofer Šoulz Viskonsiniku cap kardə mašinkə patent kardyše.
- 1927 — Lev Tortskij cy kompartijəku beǧandə byə.
- 1941 — Syə ləšǧər iminə kərə fyrsəkəson bə dəbijə almanijə ləšǧəri hučum kardejro oko doše.
- 1942 — Guadalkanali tono dyjojə čang bino be (šikilədə).
- 1944 — Britanijə Həvoə ləšǧər məxsusə «Tolboj» bomb oko doše u almanyžə «Tirpits» linkori ǧərǧ kardyše.
- 1982 — Leonid Brežnevi marde bəpeštə TSK KPSS Jolə sekretar Jurij Andropov vyžnijə be.
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 13 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 14 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 15 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 16 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 17 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 18 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 19 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 20 Dijəkə

21 nojabr
- 1620 — Plimuti kolonijə bino: pyəon-piligrimon Majflauri myǧovilə dəbstyšone.
- 1764 — II Jekaterina Malorosijədə getmanəti ləǧv kardyše.
- 1877 — Tomas Edison fonografi soxtejro edaštyše.
- 1887 — Šerlok Holmsi barədə iminə əsər cap be (šikilədə).
- 1902 — Kolumbijədə 1000 ružinə šəhrvandə dave orəxəj.
- 1920 — Dublinədə xuninə išəmbə.
- 1953 — Londoni təbiətšynosəti Muzej cy piltdaunə odəmi ǧəfə pesoxtəjn ǧəbul kardyše.
- 1980 — texnogenə ǧəzo gornə Pener istil Luizianədə su be.

22 nojabr
- 1869 — Dambartonədə bə ov vadoə byə «Katti Sark» gəšti (šikilədə).
- 1906 — Pjotr Srolypini agrarə reformə bino be.
- 1909 — Orvil u Uilber Rajt byvon iminə aeroplan soxtejro təškilot okardyšone.
- 1928 — Gran-operədə iminə kərə cy Raveli «Bolero» hənək kardyšone.
- 1963 — Dallasədə Čon Kennedi kyštyšone.
- 1986 — dynjo taryxədə ən čyvonə boksəvonə cempion gonə gonijədə Majk Tajson be.
- 1995 — bə prokat beše iminə purəmetražə film kom təmom kompjuterədə soxtə be.
- 2005 — Angela Merkel iminə žen be ki cy Almanijə hukuməti jol mande.
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 23 Dijəkə
Numunə:Taryxədə ymružnə ruž/Nojabr 24 Dijəkə

25 nojabr
- 1120 — La-Manšədə «Sipijə gəšti» təsəj.
- 1177 — Monžizari tono cy Səlahədini u Ierusalimi kralati mijono čang.
- 1795 — Polša oxonə kral taxtiku imtino kardyše.
- 1867 — Alfred Nobel dinamiti patent kardyše.
- 1947 — «Syə xəto»: da gylə hollivudə ssenariston bə «sijo sijohi» dəmandə bin.
- 1970 — Japonijə ənyvyšt Jukio Misima čəmijətədə xarakiri kardyše.
- 1976 — amerikə rok-dastə The Band oxonə kosert (šikilədə).
- 1986 — Bəhrejn de gitə de Fahdi pardi ičo kardə be.

26 nojabr
- 1394 — cy Korejə pajtaxt Xanən šəhər edaštə be (ysət Seul).
- 1741 — Iminə Silezi čang: Bavarija Karl Albrext iberdəmədə Praha bə dast gətyše.
- 1894 — II Nikolaj u Gessensi Alisa vəjə kardyšone (šikilədə).
- 1924 — Mongolə Xəlǧə Respublikə edaštə be.
- 1939 — Majnilə hodisə, kom bo SSRIi səbəb be bə Finlandijə hučum karde.
- 1965 — Fyrəngystoni iminə pejk «Asteriks» bə ko dəǧandə be.
- 1994 — Groznyj šəhəri beovand hyčum kardyšone cy Čovhar Dudajevi rəǧibon.

27 nojabr
- 1095 — II Urban Klermoni jyǧnəǧədə Iminə xacpərəstə šemoni edaštyše.
- 1815 — I Aleksandr bə poljakon konstitusijə baxšəše.
- 1895 — Alfred Nobel yštə həmmə pulon vəsjət kardyše bə Nobeli premijə fondi vyǧande.
- 1896 — Rihard Štraus simfonik poem «Žygo Zərdušt votəše» edaštyše bə almanijəvyžon.
- 1919 — Neulli myǧovilə cy Bolgaristan zəminonku daminə hissə pegətyše (šikilədə).
- 2001 — «Habbl» teleskop Osiris planetədə hidrogenə atmosferə pəjdo kardyše.
- 2004 — II Ioann Pavel bə pravoslavon cy Ioann Zlatousti u Grigorij Bogoslovi məjti ogyrdyniše.
- 2005 — Amjenədə cy dimi ovaxte iminə əməljot dəvarde.

28 nojabr
- 1660 — Kristofer Ren, Robert Bojl u hənijən 10 gylə alimon Londoni kraləti čəmjəti soxtyšone.
- 1789 — doktor Giloten Təškil kardə jyǧnəǧədə cy gilotini mexaxinsmi nišon kardyše.
- 1811 — Lejpsigədə iminə kərə cy Betxoveni fortepianə «Imperator» konsert nišon kardə be.
- 1919 — Nensi Astor ženonədə iminə odəm be ki bə britanijə parlament deputat vyžnijə be.
- 1935 — Mossovet ǧəror bekardyše ki Uspenijə kilsə vylo karde (šikilədə).
- 1943 — Teheranədə Hitleri əlejh koalisijə sərdoron konferensijə obəj.

29 nojabr
- 1284 — Bovejədə notəmomə hotikə jolə kilsə ryžijəj (šikilədə).
- 1830 — Nojabrə usjon: Konstantin Pavlovic urusijə ləšǧəri cy Varšavaku bekardyše.
- 1890 — cy Japonijə parlament bə iminə ičlos gyrdə be.
- 1929 — aviator Ricard Berd taryxədə iminə kərə cy Nyso gutbi səpe pərəj.
- 1932 — sovetə-fyrəngystonə hyčum nykardə myǧovilə dəbastyšone.
- 1947 — Ikardə byə Milləton Təškilot Jolə Assamblejə Fələstini čo karde bə jahudijon u ərəbon kišvəron plani ǧəbul kardyše.
- 1972 — bi həvate iminə videohənəki dəǧandyšone — Pong.

30 nojabr
- 1700 — Kobəsonə davejədə Narvədə čang.
- 1786 — toskanə hertsog I Pjetro Leopoldo iminə Avropə podšo be ki yštə kišvərədə mardə čəzo ohaštyše.
- 1807 — fyrəngystonə ləšǧər de Žuno sərdorəti bə Lissabon dəšin.
- 1853 — Krymi dave bino be: Urusijəti flot bə Tyrkijə eskadrə hyčum kardyše Sinopi limanədə (šikilədə).
- 1939 — 1939—1940 soron sovetə-finlandijə dave bino be.
- 1979 — Pink Floyd yštə The Wall albomi vadoše.
- 1982 — musiǧi taryxədə ən cok həvatə byə albom beše: Majkl Čeksoni Thriller.
- 2002 — Aleksandr Dumə aston sənibəton dəkandə bin Panteonədə.
![]() |